- valstybė
- valstýbė sf. (1), valstỹbė (2) Rtr, NdŽ, Brb nj. 1. S.Dauk, M.Valanč, Š, K.Būg, Rtr, ŠT177,243, J.Jabl, LTEXII40 organizuota politinė bendruomenė, turinti savo aukščiausią valdžią, vienos valdžios tvarkoma piliečių daugybė: Senoji Lietuvos valstýbė DŽ. Valstýbės administracija NdŽ. Valstýbės galva NdŽ. Valstýbės aparatas NdŽ. Valstýbės gynėjas NdŽ. Valstýbės iždas NdŽ. Valstýbės nuosavybė NdŽ. Valstýbės taryba NdŽ. Valstýbės teisė NdŽ. Valstýbės ūkis NdŽ. Valstýbės vadovybė NdŽ. Lietuvos valstybė susikūrė XIII a. tarp išaugusių rytų ir vakarų kultūrų rš. 2. S.Dauk tokios bendruomenės valdomas kraštas, šalis: Valstýbės sienos DŽ. Valstýbės turtai DŽ1. Jungtinės valstýbės NdŽ. Pabaltijo valstýbės NdŽ. Baltijos valstýbės NdŽ. Didžiosios valstýbės KŽ. Lietuvos būta nepaprastai galingos valstybės I.Šein. Prūsai buvo nemaža valstýbė Vžn. Tiek kalbų išplitimas, tiek jų sunykimas priklausė nuo tam tikrų istorinių sąlygų, daugiausia nuo tas kalbas vartojančių valstybių likimo rš. Pasaulis pasidalijo į saujelę valstybių lupikautojų ir milžinišką daugumą valstybių skolininkių rš. Karaliai sekdamies popiežiu [Urbonu] teip pat pradėjo grėsti svietą nu taboko savo valstybėse arba karalyčėse S.Dauk. Da tokia valstybė̃lė turi kalbą savo! Mžš. Ta valstybùkė tik šitokytė, o kiek kalbų! Vlkv.
Dictionary of the Lithuanian Language.